" Visatos gylis iš trijų ryžių grūdelių – tai „Sibiro haiku“ kūrėjų kredo. "

SIBIRO HAIKU

Lietuva

Stalo teatras
Spektaklis pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą

KUR / KADA
Gegužės 16d., 16 val.
Klaipėdos dramos teatras, Kamerinė salė.

Bilietai

Režisierė, scenografė Saulė Degutytė
Kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis
Kostiumų ir šviesų dailininkė Renata Valčik
Vaidina Balys Ivanauskas
Dainuoja ir groja choras „Obuoliai“

Spektaklio sukūrimą parėmė Lietuvos Kultūros Taryba, o teisę kurti jį pagal knygą padovanojo leidykla „Aukso žuvys“.

Duration 60 min.
Premiere 2018

01 /Visatos gylis iš trijų ryžių grūdelių – tai spektaklio SIBIRO HAIKU kūrėjų kredo. Spektaklis sukurtas pagal Jurgos Vilės tekstus to paties pavadinimo knygoje. Čia dešimtmečio berniuko lūpomis perpasakota rašytojos tėvo Algimanto Stakėno tremties istorija, o per ją atskleidžiamas daugelio lietuvių likimas.
Svarbiausia sceninio žaidimo terpe virto žemė. Iš jos iškyla visi pasakojimo veikėjai, ja lakoniškai perteikiami ir istoriniai karo veiksmai bei pasekmės. Kaip įprasta Stalo teatre, svarbiausius veikėjus – Algiuką, jo sesę, mamą, tėtį, žąsiną Martyną, tetą Petronėlę, kareivius Bulvinį ir Duoninį bei kitus – aktorius Balys Ivanauskas perteikia panaudodamas įvairius buityje sutinkamus daiktus. Kartu su aktoriumi spektaklio atmosferą kuria trijų dainininkių choras „Obuoliai“. Jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis pasirinko tremties skurdumą atitinkančias muzikines priemones, mėgstamiausius Algiuko instrumentus – kibirus ir žmonių balsus.
Išradingai panaudojant, priverčiant netikėtai veikti įvairius objektus, spektaklyje „Sibiro haiku“ daug dėmesio skiriama žmogaus dvasinės laisvės ir kūrybiškumo temai, nes sunkiais momentais būtent tai suteikia jėgų net ir patiems mažiausiems. Nors kūrinys pasakoja apie skaudžius dalykus, graudenimų vietą čia užima žaismė, šviesa ir haiku – japoniškas eilėraštis, keletu žodžių „nutapantis“ gamtos peizažą, simbolizuojantį vidinius žmogaus išgyvenimus.

02 /STALO TEATRAS – profesionalių menininkų trupė, gyvuojanti nuo 2004m.
Teatro spektakliai publikai „patiekiami“ pasitelkus įvairius daiktus, kurie spektaklio metu atgyja, įgaudami personažų veidus, balsus, likimus. Tai daiktų (objektų) teatras. Meninę idėją perteikia mus supantys, ar senovėje supę daiktai, kurie tampa lėlėmis, įgaudami naujas prasmes…
Tokios raiškos būdu atnaujinama lėlių teatro meninė kalba, surandamas autentiškas ryšys su žiūrovams pažįstama aplinka. Stalo Teatras savo spektakliuose naudoja tik gyvą muzikavimą – subtilų spektaklio veiksmo įgarsinimą. Kartais muzika tampa savarankišku veikėju, o tai dar labiau sustiprina ryšį su žiūrovais, praplečia meninės išraiškos priemones.