Natacha Belova gimė Rusijoje, baigė istorijos mokslus ir nuo 1995 m. gyvena Belgijoje. Pradėjusi dirbti kostiumų dailininke ir scenografe Belgijos ir tarptautiniuose scenos menų projektuose, ji susidomėjo šiuolaikiniu lėlių teatru. Sukaupusi patirties teatro, šokio, cirko, kino ir operos srityje, ji pradėjo kurti savo projektus, iš kurių pirmieji buvo parodos ir instaliacijos.
Tita Iacobelli savo, kaip menininkės, karjerą pradėjo 2001 m. Po dvejų metų „Nuevos Directores“ festivalyje ji pelnė geriausios aktorės apdovanojimą. Nuo 2005 m. ji dirba kaip aktorė ir lėlininkė, kartu su Jaime Lorca’os „Viajeinmóvil“ trupe režisavo kelis spektaklius. Taip pat ji veda lėlių teatro meno seminarus. Europos ir Amerikos scenose ji yra pasirodžiusi tokiuose spektakliuose, kaip „Guliveris“ (2006 m.) ir „Otelas“ (2012 m.), o glaudus ryšys su muzika kūrėją paskatino režisuoti keletą miuziklų su jaunimo teatro trupe „Teatro de Ocasión“, surengti teatralizuotų koncertų su Čilės jazz-fusion ansambliu „Congreso“ ir Santjago municipalinio teatro filharmonijos orkestru.
2012 m. Čilės Santjago mieste vykstančiame festivalyje „La Rebelión de los Muñecos“ aktorė ir režisierė Tita Iacobelli (Čilė) susipažino su rusų kilmės Belgijos lėlininke Natacha Belova. 2015 m., vėlgi Santjage, jos įkūrė eksperimentinę šiuolaikinio lėlių teatro laboratoriją. Po šios du mėnesius trukusios patirties menininkės nutarė kartu sukurti spektaklį. „Žuvėdra“ (Chayka) yra pirmasis Belovos ir Iacobelli spektaklis, 2018 m. birželį sukurtas Santjage (Čilė).
2021 m. rugsėjį Nacionaliniame Valonijos-Briuselio teatre (Théâtre National Wallonie-Bruxelles) Belgijoje menininkių duetas pastatė savo antrąjį spektaklį pavadinimu „LOCO“.
2022 m. spalį Natachos Belovos kartu su Dorianu Chavezu režisuotas spektaklis „Sizifolija“ (Sisypholia) buvo parodytas Tarptautinėje Tulūzos–Oksitanijos gyvųjų menų bienalėje Prancūzijoje (International Biennial of Living Arts Toulouse Occitanie).
Apdovanojimai
2022 m. buvo nominuotas Maeterlinck’o kritikų premijai (Belgija) kategorijoje „Meninė ir techninė realizacija“;
2002 m. pelnė Círculo de Críticos de Arte de Chile (Čilės meno kritikų centro) apdovanojimą už geriausią scenografiją;
2021 m. atrinktas į oficialią Venecijos teatro bienalės programą.
Atsiliepimai
„Šiame spektaklyje dviem atlikėjoms nuosaikus ir sumanus pastatymas dera su aštriu kaip skustuvas tekstu, kuris nuostabiai rezonuoja su simbolinėmis marionetės galimybėmis, bei įspūdingu, meistrišku ir iki smulkmenų išjaustu atlikimu. Tikras preciziškumo ir poezijos perlas.“ Mathieu Dochtermann, Toute la culture, Marionnette pour noctambules avisés, 2022 m. kovo 15 d.
„Tikras rafinuotumo ir subtilumo šedevras. <…> Nuostabus, poetiškas ir žavus spektaklis, kurio nieku gyvu negalima praleisti.“ Catherine Sokolowski, Demandez le programme, 2021 m. spalio 11 d.