Spektaklio režisierės: Natacha Belova ir Teresita Iacobelli
Režisierė ir dramaturgė: Tita Iacobelli
Dramaturgė, scenografė, lėlių dailininkė: Natacha Belova
Aktorės: Marta Pereira ir Tita Iacobelli
Choreografė, kūrybinė konsultantė: Nicole Mossoux
Dramaturgės asistentas ir kūrybinis konsultantas: Raven Rüell
Šviesų dailininkas: Christian Halkin
Lėlių konstruktorius: Loïc Nebreda
Garso režisierius: Simón González
Kostiumų dailininkė: Jackye Fauconnier
Scenografė ir scenos vadybininkė: Camille Burckel de Tell
Spektaklio vadybininkas: Javier Chávez
Prodiuseris: Daniel Córdova
Šviesų operatorius: Gauthier Poirier dit Caulier
Prodiusuojanti insitucija: Company Belova-Iacobelli
Už meninį indėlį dėkojame Sophie Warnant

Premjera: 2021 m. rugsėjo 25 d., Pasaulinis lėlių teatro festivalis, Šarlevilis-Mezjeras, Prancūzija

Teatro projektą „LOCO“ įkvėpė rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio apysaka „Pamišėlio užrašai“, paties Gogolio gyvenimas ir psichikos liga, o iš dalies ir mūsų pačių patirtys.

Nikolajaus Gogolio „Pamišėlio užrašai“ – tai absurdiškas pasakojimas apie ploną ribą tarp proto ir beprotybės. Gogolis – gan prieštaringa asmenybė: būdamas ukrainietiškų šaknų, galiausiai atmetė visa, kas susiję su jo gimtaja vieta ir šaknimis, ir tapo rusiškos kultūros, gyvenimo būdo, imperialistinio mąstymo būdo puoselėtoju. Vis dėlto, kaip kartais nutinka, jo kūryba pralenkė gyvenimą, o savo kūryboje jis atskleidė ir dekonstravo tokį mąstymo būdą, kuris yra viena šiuo metu Europą niokojančio karo priežasčių.

Pagrindinis apysakos veikėjas – Popriščinas, smulkus valdininkas, kurio gyvenimas pasikeičia po susitikimo su direktoriaus dukterimi Sofi. Meilė, kurią jaučia neprieinamai Sofi, paskatina jį paklaikusiai ieškoti savo tapatybės. „Galbūt aš esu grafas arba generolas. Kodėl atrodau taip, lyg būčiau tik nereikšmingas tarnautojas? Galbūt net aš pats nežinau, kas esu.“ Svarstydamas apie savo padėtį, jis priverstas viskuo abejoti ir viską analizuoti – net Sofi šunį, Megę. Galiausiai pamišimas suteikia Popriščinui galimybę pabėgti nuo nelemtos dalios, pasiskelbus Ispanijos karaliumi Ferdinandu VIII. Pasitelkęs gudrybę, Popriščinas trumpam išsivaduoja iš nevilties, bet tik tam, kad paskui dar giliau pultų į neviltį. Ilgai laukta „Ispanijos delegacija“ netruks atvykti, kad palydėtų savo karalių Ferdinandą į… beprotnamį.

Natacha Belova gimė Rusijoje, baigė istorijos mokslus ir nuo 1995 m. gyvena Belgijoje. Pradėjusi dirbti kostiumų dailininke ir scenografe Belgijos ir tarptautiniuose scenos menų projektuose, ji susidomėjo šiuolaikiniu lėlių teatru. Sukaupusi patirties teatro, šokio, cirko, kino ir operos srityje, ji pradėjo kurti savo projektus, iš kurių pirmieji buvo parodos ir instaliacijos.

Tita Iacobelli savo, kaip menininkės, karjerą pradėjo 2001 m. Po dvejų metų „Nuevos Directores“ festivalyje ji pelnė geriausios aktorės apdovanojimą. Nuo 2005 m. ji dirba kaip aktorė ir lėlininkė, kartu su Jaime Lorca’os „Viajeinmóvil“ trupe režisavo kelis spektaklius. Taip pat ji veda lėlių teatro meno seminarus. Europos ir Amerikos scenose ji yra pasirodžiusi tokiuose spektakliuose, kaip „Guliveris“ (2006 m.) ir „Otelas“ (2012 m.), o glaudus ryšys su muzika kūrėją paskatino režisuoti keletą miuziklų su jaunimo teatro trupe „Teatro de Ocasión“, surengti teatralizuotų koncertų su Čilės jazz-fusion ansambliu „Congreso“ ir Santjago municipalinio teatro filharmonijos orkestru.

2012 m. Čilės Santjago mieste vykstančiame festivalyje „La Rebelión de los Muñecos“ aktorė ir režisierė Tita Iacobelli (Čilė) susipažino su rusų kilmės Belgijos lėlininke Natacha Belova. 2015 m., vėlgi Santjage, jos įkūrė eksperimentinę šiuolaikinio lėlių teatro laboratoriją. Po šios du mėnesius trukusios patirties menininkės nutarė kartu sukurti spektaklį. „Žuvėdra“ (Chayka) yra pirmasis Belovos ir Iacobelli spektaklis, 2018 m. birželį sukurtas Santjage (Čilė).
2021 m. rugsėjį Nacionaliniame Valonijos-Briuselio teatre (Théâtre National Wallonie-Bruxelles) Belgijoje menininkių duetas pastatė savo antrąjį spektaklį pavadinimu „LOCO“.
2022 m. spalį Natachos Belovos kartu su Dorianu Chavezu režisuotas spektaklis „Sizifolija“ (Sisypholia) buvo parodytas Tarptautinėje Tulūzos–Oksitanijos gyvųjų menų bienalėje Prancūzijoje (International Biennial of Living Arts Toulouse Occitanie).

Apdovanojimai

2022 m. buvo nominuotas Maeterlinck’o kritikų premijai (Belgija) kategorijoje „Meninė ir techninė realizacija“;
2002 m. pelnė Círculo de Críticos de Arte de Chile (Čilės meno kritikų centro) apdovanojimą už geriausią scenografiją;
2021 m. atrinktas į oficialią Venecijos teatro bienalės programą.

Atsiliepimai

„Šiame spektaklyje dviem atlikėjoms nuosaikus ir sumanus pastatymas dera su aštriu kaip skustuvas tekstu, kuris nuostabiai rezonuoja su simbolinėmis marionetės galimybėmis, bei įspūdingu, meistrišku ir iki smulkmenų išjaustu atlikimu. Tikras preciziškumo ir poezijos perlas.“ Mathieu Dochtermann, Toute la culture, Marionnette pour noctambules avisés, 2022 m. kovo 15 d.

„Tikras rafinuotumo ir subtilumo šedevras. <…> Nuostabus, poetiškas ir žavus spektaklis, kurio nieku gyvu negalima praleisti.“ Catherine Sokolowski, Demandez le programme, 2021 m. spalio 11 d.