Apie

Gegužės 2–7 d. Klaipėdoje vyks tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. Nuo 1997 m. kas dvejus metus vykstantis festivalis kiekvieną kartą siekia pristatyti festivalio žiūrovams kuo įvairesnį lėlių teatrą – tiek tradicinius, tiek eksperimentinius, tarpdisciplininius spektaklius.
Archajiškus kulto ir iniciacijų ritualus menantis lėlių teatras scenos meno lauke visad išsiskyrė savo raiškos pobūdžiu, galimybėmis. Pastaruosius dešimtmečius pastebima, kad meniniams eksperimentams atviras ir patrauklus lėlių teatras vis labiau plečia savo žanrines ribas, kartais jas praktiškai ištrindamas, susiliedamas su kitomis meno rūšimis. Todėl šiandien ši žanro ir formos takumo problema tampa vis aktualesnė, kviečianti kalbėtis ir klausti, ar spektakliai, kuriuos žiūrime vis dar priklauso lėlių teatrui, ir pagaliau – ar apskritai svarbu priklausyti konkrečiai teatro rūšiai, ar tai daro įtaką tam, kaip spektaklius priimame ir suvokiame?
Šiais metais festivalio organizatoriai kvies kūrėjus, dalyvius ir žiūrovus reflektuoti gravitacijos tema. Astronomijoje gravitaciniu centru vadinamas centras, kurio jėga traukia kokį nors kosminį kūną, pavyzdžiui, tas gravitacinis centras gali būti žvaigždė, galaktikos centras, planeta. Žvelgiant į lėlių teatro kontekstą, tendencijas, bus siekiama analizuoti, pastebėti grynųjų ir alternatyviųjų formų slinktis – kas šiuo metu yra lėlių teatro gravitacijos centre, kas yra toji saulė, aplink kurią šiandien sukasi lėlių teatras? O gal lėlių teatras jau tapo kaip ta supernova – sprogusi žvaigždė, kurios liekanos kaip ūkas pasklido po kosmosą, ir dabar plūduriuoja jame nesuformuodamos aiškiai apčiuopiamo kūno. Ką dabar galime vadinti lėlių teatru? Ar šioje, vis daugiau tarpdiscipliniškumo įgaunančioje vizualioje meno formoje dar galime apčiuopti žanrines ribas?