Idėja ●

Ponios ir ponai, sveiki atvykę į didįjį šiuolaikinio gyvenimo spektaklį – „Kas šiandien dar gali nutikti blogiau?“ Šioje nesibaigiančioje tragikomedijoje mes visi esame pagrindiniai veikėjai, ir, deja, scenarijų rašo visi, kas tik netingi: klimato krizės entuziastai, politiniai chaoso meistrai, ekonomikos griovėjai ir, žinoma, amžinai optimistiška žiniasklaida, kuri, jei tik galėtų, kasdien mums praneštų: „Geros naujienos! Šiandien katastrofa dar neįvyko, bet būkite ramūs – ji jau pakeliui.“

Taigi, stovime ant šio keisto, siūbuojančio pamato – kaip turistas, pirmą kartą užlipęs ant riedančio eskalatoriaus. Žinote tą jausmą? Viena koja juda, kita kažkodėl dar ne, ir staiga jūs jau griūnate ant visiškai nepažįstamo žmogaus, kuris, beje, labai nepatenkintas, nes jo kava dabar yra ant jūsų baltutėlių marškinių.

Čia suprantame baisią tiesą – mes nieko nekontroliuojame. Niekas nekontroliuoja. Galbūt išskyrus katinus. Katės viską supranta, bet jos nieko nesako. Truputį pajuokavome.

Bet sugrįžkime.

Taigi, ką daryti, kai pasaulis atrodo tamsus ir pragaištingas? Kai atrodo, kad išeities nėra, kad net neverta nieko daryti, nes vis tiek – o kam? O, džiaugiamės, kad paklausėte! Nes štai čia į priekį žengia menas. Menas apvalo mūsų vidų ir grąžina emocinę pusiausvyrą. Mes esame lėlių teatro atstovai ir, ŽINOMA, kad dėl to iš visų menų renkamės lėlių teatrą. Nes jis nuostabus! Lėlių ir objektų pasaulis leidžia mums suprasti ir kitaip pamatyti savo pačių pasaulį. Neskatiname bėgti nuo realybės – ne, nereikia! Tačiau skatiname sustoti tame informaciniame pertekliuje ir rasti tikėjimo, kad mūsų pastangos nėra bergždžios. Kad jei visi kartu bent truputį pasistengsime, kažkaip – KAŽKAIP – viskas bus gerai.

Kviesime pamatyti spektaklius, kuriuose žmonės randa išeitį ir viltį, kai visas miestas sugriūva iki pamatų, spektaklius, kuriuose herojai nugali savo puikybę, atsigręžia atgal į gamtą, susitelkia jos gelbėjimui, spektaklius, kuriuose žmogus randa jėgų įveikti savo vidines tamsumas ir grįžta į gyvenimą, spektaklius, kuriuose vėl prisiminsime, kaip bent akimirkai rasti grožį šalia visų baisių dalykų, kurie vyksta aplink. 

Ir štai kodėl mes laukiame jūsų festivalyje! Ne todėl, kad norime jus apgauti ir įtraukti į kokį nors keistą meno kultą (nors tai nėra bloga idėja), bet todėl, kad kartais tiesiog reikia atsitraukti, pažvelgti į viską kitu rakursu ir pagalvoti: „O gal dar ne viskas taip blogai? Gal dar galim išplaukti?“

Nes štai ką mes žinome: po tamsos visada ateina šviesa! Po juodžiausios nakties visada išaušta rytas! Po kiekvieno blogo sprendimo – gerai, dažniausiai ateina pagirios, bet esmę supratot.

Tad iki pasimatymo Tarptautiniame lėlių teatro festivalyje Materia Magica! Gal visgi gali būti geriau!