Adaptacijos autorius, režisierius, kompozitorius: Matija Solce
Dailininkai: Tomáš Žižka, Nerea Cuesta Garcia
Dramaturgai: Jelena Sitar, Benjamin Zajc
Muzikos bendraautorius: Filip Šebšajevič
Režisieriaus asistentas: Tončica Knez
Dailininkų asistentas: Katarina Planinc
Šviesų dailininkas: Kristjan Vidner
Technologai: Zoran Srdić, Olga Milić
Scenos vadybininkas ir garso režisierius: Aleš Erjavec
Prodiuserė: Alja Cerar Mihajlović
Šviesų operatorius: Kristjan Vidner
Technikas: Stanko Božanić
Lėlių, rekvizito, kostiumų gamyba: Olga Milić, Iztok Bobić, David Klemenčič, Sandra Birjukov, Marjetka Valjavec, Nerea Cuesta Garcia, Blaž Vrhovec, Uroš Mehle, Zoran Srdić
Production: Ljubljana Puppet Theatre
Vaidina: Asja Kahrimanović Babnik, Gašper Malnar, Miha Arh, Filip Šebšajevič g.a.

„Tamsus kambarys“ yra muzikinis objektų spektaklis, sukurtas H. K. Anderseno pasakos „Alavinis kareivėlis“ motyvais. Tai yra viena žymiausių Anderseno pasakų ir pirmoji, neparemta kitais literatūros ar liaudies pasakų motyvais.
Savo vaizduotėje Andersenas atgaivina gėles, puodelius ir statulėles, priskirdamas jiems po vieną, esminį bruožą – jei gėlė žydi, tai užriečia nosį. Šiuo požiūriu Anderseno raiška yra labai lėliška, nes jo objektai visada veikia kaip subjektai. Kitaip tariant, jei kareivėlis nukrenta nuo lentynos, vadinasi, jis norėjo pabėgti.
Pasitelkiant panašų principą, „Tamsiame kambaryje“ irgi tiriamos objektų savybės, jie atgyja savo pirmykšte forma. Į aktyvų santykį su objektais įaudžiamas ritminis tekstas, ekspresyvūs muzikiniai pasažai ir frazės, o sukurtas ryšys balansuoja tarp minimalizmo ir kakofonijos.
Šis spektaklis, visai kaip Andersenas, savo kareivėlį-žiūrovą supažindina su žemės, oro, vandens ir ugnies stichijomis, bet perkelia jas į fotografijos studiją, į tamsųjį kambarėlį, kur objektai, animatoriai ir žiūrovai palieka prisiminimus apie įvykius iš savo miestų ir iš Anderseno pasakų. Vėliau šie prisiminimai tiesiog atgyja prieš mūsų akis ir sukuria naujų santykių. Jie atsiduria tarp granito grindinio plokščių, alavinių šaukštų, išmestų skardinių ir varžtų. Pažvelkite į pasaulį alavinių kareivėlių, kurie niekada nenorėjo tokiais tapti, akimis.

Matija Solce
Pripažinimą pelnęs lėlių teatro režisierius, aktorius, lėlininkas ir muzikantas, Prahos teatro akademijoje („DAMU“) apsigynęs daktaro disertaciją. Solce’ės darbuose muzika glaudžiai susijusi su teatru, todėl jo lėlių teatro spektakliai virsta įtraukiomis muzikinėmis kompozicijomis. Jo kūriniai, dažnai – objektų teatras – pasižymi ritmiškumu ir fragmentiška dramaturgija, o publika čia tampa teatrinio eksperimento dalimi ir nuolat atranda kažką netikėto.

Liublianos lėlių teatras
Pagrindinis Slovėnijos lėlių teatras. Čia kuriami lėlių ir teatro spektakliai vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems, ypatingą dėmesį skiriant jauniesiems žiūrovams. Teatras įkurtas 1948 m. ir tuo metu buvo vadintas „Miesto lėlių teatru“. Nuo 1984 m. teatras įsikūręs Liublianos Mestni dom, Krekovo aikštėje. Teatro repertuaras paremtas šimtamete Slovėnijos lėlių teatro meno tradicija. Liublianos pilyje įkūrus Lėlių teatro muziejų, teatras oficialiai tapo šio vertingo, šimtamečio paveldo saugotoju. Pastate įrengtos penkios įprastos ir kelios mažesnės, retkarčiais naudojamos erdvės. Teatro salėse, kur viso telpa apie tūkstantį žiūrovų, per metus pristatoma po penkiolika premjerų, teatre kasmet apsilanko po 110 000 žiūrovų.

Atsiliepimai
Su M. Solce’ės kūryba susipažinę žiūrovai jo spektakliuose tikisi muzikos, šmaikštaus humoro, mąslios ironijos, meistriško lėlių animavimo, interaktyvumo ir įtemptos atmosferos. Tamsus kambarys“ atitinka menininko plėtojamą kūrybos stilių ir publikai siūlo visa tai, kas išvardyta aukščiau. <…> Pasitelkę lėlių meno, vaidybinius ir muzikinius įgūdžius, spektaklio kūrėjai nukelia žiūrovus į fotografijos laboratoriją. Kiekvieną čia esantį objektą galima atrasti naujai, ieškoti jo medžiagiškumo, skleidžiamo garso ir prasmės. Kiekvienas objektas gali papasakoti savo istoriją, kiekvienas panaudojamas Anderseno pasakai apie alavinį kareivėlį ir popierinę šokėją atkurti.“ – Oceniojame: Maša Jazbec, „Delo“, 2022 m. rugsėjo 23 d.