Pažadu, kad leisimės į nuotykį, kad patirsime tai, kas nepažinta. Tu nežinai, kas tavęs laukia. Pabėk nuo savo pilko gyvenimo ir leiskis su manimi ten, kur geriau, kur maloniau, kur gali padaryti ir pajusti daugiau. Atsipalaiduok. Dėl nieko nesijaudink. Slapčiausias tavo svajones paversiu realybe. Ko tu trokšti? Palengvėjimo? Laisvės? Stiprybės? Viską tau duosiu, tik čiupk...

Michal Svironi apjungia dailę ir teatrą, kad sukurtų savitą scenos kalbą, kurią pati vadina „tapybos teatru“. Spalvingame išsiskyrimo koliaže ji plačiais dažų potėpiais atgaivina kadaise jai įspūdį palikusius žmones. Prisikėlę iš numirusiųjų, jie užpildo sceną kaip makabriška minia. Kiekviena figūra pati savaime yra kūrinys, perėjęs per įvairias dimensijas, kad papasakotų savo istoriją. Stebint šį trapų,...