Yael Rasooly – daugiau negu 30 šalių bei šimtų teatrų ir festivalių kvietimų susilaukusi režisierė, lėlininkė ir atlikėja, pagarsėjusi ne tik savo išradingais teatro pasirodymais, bet ir įstabia muzikos karjera. Yael yra pelniusi aukščiausią „New York Fringe Festival“ apdovanojimą už monospektaklį, „UNIMA“ diplomą su išskirtiniu pagyrimu ir daugybę kitų prestižinių apdovanojimų vizualiojo teatro srityje, susilaukusi „French Télérama“ bei „The New York Times“ kritikų pripažinimo.

Autorė, režisierė ir atlikėja – Yael Rasooly
Kūrybiniai konsultantai / korežisieriai: Neville Tranter, Yngvild Aspeli, Angélique Friant
Režisierės padėjėja – Vanessa Valliere
Dramaturgijos konsultantė – Elizabeth Williamson
Dizainas: Eduardo Felix, Revital Arieli, Aurora Majnoni, Ran Daniel Kopiler, Jérémie Legroux, Einat Landau, Yael Rasooly
Kompozitorius – Iliya Maglnyk
Garso dizaineriai: Ran Daniel Kopiler ir Binya Reches
Šviesų dailininkas –  Boualeme Bengueddach
Nuotraukų autoriai: Kristin Aafløy Opdan, Ran Kopiler ir Shani Nachmias

Pagal tikrą istoriją
Dainininkė mįslingomis aplinkybėmis netenka balso ir gebėjimo judėti – ji nebegali koncertuoti. Jos viduje rusena neišsakyta paslaptis. Tačiau ji ne viena – drąsi ir ryžtinga Édith Piaf, pasiryžusi ištraukti ją iš lovos ir prikelti gyvenimui.
Netikėtas duetas sukuria solidarumo ir švelnumo kupiną partnerystę bei leidžiasi į kelionę, kurioje susipina didybė ir pažeidžiamumas, sielvartas ir pergalė, varžybos ir atjauta.
Tačiau vienintelis kelias į priekį – atkurti praeitį. Kad išsilaisvintų viena kitą iš ją kaustančių prisiminimų, jos turi išdrįsti prisiliesti prie tiesos ir ją atskleisti.
Papasakoti išlikimo istoriją per meną – pačiu fiziškiausiu būdu. Dar kartą pažvelgti į savo demonus – tykančius visai šalia arba slypinčius jų pačių viduje – kad balsas sugrįžtų.
    
Vienos moters spektaklis su lėlėmis, objektais ir dainomis meistriškai bei inovatyviai nagrinėja smurto, kurį sukelia valdžia piktnaudžiaujantys asmenys, pasekmes, kai visa tai išgyvenusios jų aukos klaidžioja iškreiptoje policijos tyrimų, žiniasklaidos ir teisės sistemos realybėje, kurios tik dar labiau traumuoja ir įbaugina, priversdamos nutilti. Šis spektaklis neria į smurto pasekmes kūnui bei sielai ir nagrinėja apsisprendimo būtinybę – tylėti ar vis dėlto prabilti?

Su šiluma ir humoru čia pasakojama kova už išlikimą, savo gyvenimo ir balso susigrąžinimą per meną, pasitelkiant legendinės dainininkės ir moters įkvepiančią galią.
Prisiminimai apie traumą ir neteisybę persipina su sielos atgimimu per muziką, draugystę ir, žinoma, meilę.

Autorės žodis
Šiuo spektakliu nusprendžiau padaryti tai, ką nuolat dariau savo mene bei gyvenime – transformuoti asmeninį skausmą, traumą, baimę, sielvartą ir neteisybę į meną, kuris paliestų kiekvieną, papasakoti šią istoriją tokiu būdu, kad žiūrovai pamatytų save ir suprastų, kad jie nėra vieniši.
Norėjau nušviesti šias problemas ir paskatinti dialogą. Be to, čia yra tikra istorija apie tai, kaip Edita Piaf tiesiogine prasme išgelbėjo man gyvybę.
„Edita ir Aš“ yra paskutinė dalis mano 15 metų vystomos trilogijos, kurioje nagrinėju smurtą prieš moteris ir vaikus. Šį paskutinį skyrių aš pagaliau galiu skirti pagrindinei kelionei – išgijimui.

Spektaklio pristatymą festivalyje remia Izraelio ambasada Vilniuje.

Nordlando vizualusis teatras įsikūręs šiauriau poliarinio rato, Šiaurės Norvegijoje, siūlo rezidencijos programas bei kviečia koprodukcijoms įvairius kūrėjus ir teatro studijas.
Šis teatras atlieka esminį vaidmenį Norvegijos vizualiojo teatro plėtroje bei vystyme. Teatro koprodukcijos – tai ne tik tradicinis lėlių teatras, bet ir įvairūs tarpdisciplininiai darbai, apjungiantys vizualiuosius menus, teatrą, pantomimą, šokį bei multimedijas. Šio teatro projektai yra kuriami, bendradarbiaujant su įvairiomis teatro studijomis, lėlininkais, aktoriais, režisieriais, scenos dizaineriais, kompozitoriais ir kūrėjais iš viso pasaulio.