Kalno papėdėje įsikūrusios skirtingų tikėjimų tautos, nuo saulėtekio iki saulėlydžio gyvena pagal savo papročius ir tradicijas ir niekaip negali sutarti, kieno religija yra svarbesnė, kieno Dievas yra galingesnis. Netikėtai kalno viršūnėje įsiplieskus žiburiui, pasklinda gandas, kad, jei koks drąsuolis palies jį ranka, žmonės taps laimingi iki pat amžių pabaigos. Viską pametę dėl pažadėtos laimės, pamiršę savo namus, vaikus ir tėvus, tautų atstovai puola ropštis į debesis siekiančią viršukalnę. Begalinis noras paliesti Laimės žiburį priverčia per amžių amžius besikivirčijančius kaimynus pamiršti pykčius ir drauge siekti tikslo, tačiau spektaklio kūrėjai ruošia žiūrovams staigmeną ir nežada lengvai nuspėjamos istorijos pabaigos…
Kinematografiškame, vaizdiniais kuriamame pasakojime, „pagardintame“ komiškomis situacijomis ir žiupsniu ironijos, gvildenama tolerancijos tema, akcentuojama pagarba ir pakantumas kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, kitai kultūrai ar tautai, nepamirštant savųjų šaknų ir savojo identiteto.